kotas

1 kótas sm. (3) K, (1) NdŽ 1. ant ko kas užmauta, ant ko kas laikosi; įrankio dalis, už kurios paimama su ranka, rankena: Kirvis smunka nuo kóto J. Skeltais kotais grėbliai vadinas išilgpjūviai Krkl. Ir nulūžo grėblelis, naujo grėblio kotelis (d.) Lar167. Naujas grėblužis, lygus kotužis JV379. Juras pritvirtino klibančią šakę prie koto P.Cvir. Atitinka kaplys kótą J. Nematei šakių nulaužtu kotu? Pnd. Kotas šluotos R65. Kardo kotas rš. Ieties kótas DŽ. Bazvėno (bezmėno) kotas Ds. Buožė geležinė, trumpą kotą turinti SD89. Peilio kótas (kriaunos) su geležtaite Vrn. Nebeturėdami kuo daugiau, ėmė gintis vėliavų kotais J.Balč. Anos pusės svotas kai šepečio kotas LTR(Ds). Uždėmi, užmauju kirvį, kūjį ant koto SD169. | Tegul tik lietuvis išmes popiergalį ar papiroso kotą, jau Baron-Rylosujev ir lenkėsi prie žemės V.Kudir. | Tu tą špūlę paiimk, abu galu nulaužęs mesk už savęs, o kotelį mesk priešais (ps.) Brt. | Optinis nervas sudaro akies obuolio kotą rš. ^ Kotas geras, tik kirvis netikęs PPr376. Kad vel[nia]s atėmė kirvį, teema ir kotą (nieko nebegaila, tegul viskas prapuola) S.Dauk. Kirvis kotą atatiko (vienas kitam pritiko, toks tokį surado) Ds. Rekt o rekt atitiko kaplys kotą NžR. Abu įtiko, kaip kotas į kotą įtvertas I. Kame kotas, ten ir kirvis Stč. Į tulą (tulę) įtinka kótas J. Bagotas kaip spragilo kotas (visai plikas) Skd, Skr. 2. SD59, R231,339 žolinio augalo liemuo, stiebas, stambas: Jie jau neša gyvuliam kotus – gal nukūlė dobilus Km. Pavasarį ir kotų̃ (tabako stambų) tik duok Sdk. Sudėsim rūteles koteliais, paimsim auksinį žiedelį (d.) Tvr. Supjausčius šitą galvą (kopūsto), duosi man kótą Užp. ║ grybo kojelė: Baravykų kotaĩ kai kelmai (labai stori) Švnč. Susyk nuvirto kai lepšė nuo kóto Skr. 3. vaisiaus nuograuža: Labai gardus obuolys buvo, tai ir kóto nebepalikau Užp. | Po medžiu, kur voverė maitinasi, būna primėtyta daugybė kankorėžių kotų rš. 4. dem. LTII439, LL125 bot. uodegutė, kuria vaisius, lapalakštis, žiedas prisisega prie šakos, stiebo; lapakotis: Žemuogės ir braškės gali būti paduotos su koteliais ar be kotelių rš. Obuolio kotelis B. 5. anat. paukščio plunksnos raginis stiebelis (calamus plumae): Kotas plunksnos R222. Kiekvienoje didesnėje plunksnoje skiriame kotą (rachis), kuris teikia visai plunksnai atramą rš.

◊ į [pat] kótą kaip tik, į pat sykį, kaip reikiant: Jam tos kelnės į pat kótą Skr. Ta merga būtų jam į kotą (prie jo suaugumo ir metų) ženyties J.

iš kóto vir̃sti (išvir̃sti); nuo kóto nuvir̃sti

1. nusigerti: Padarė alų, kad nuo trijų stiklinių iš koto virsti J.Paukš. Prigėrė, kad net nuo koto nuvirto Vj.

2. pasenti: Jei jaunos neves, par daug išvirs iš koto Šts.

kótas į kótą visai tokie pat, vienodi: Abu labu tokiu – kotas į kotą KrvP(Ps).

nuo kóto visiškai blogai: Nugyvenę nuo koto bajorai V.Piet. Nuo kóto nusigyveno Nm. Tai eisim pažiūrėti arklio: gal jau nuo koto nušėrei LTR(Vlkv).

nuo kóto nusivarýti netekti jėgų, nusilpti: Sunkiai dirbdamas, greit nusivarė nuo koto Jnš.

per kótą pérsvirti (pérvirsti) pasenti: Vaikis jau par kotą parsviręs ir nebgauna žmonos Šts. Esu jau parvirtusi par kotą Šts.